Akademijos proveržio galimybės


Dirbtinio intelekto galimybės Lietuvai aptartos Pasaulio lietuvių profesionalų klubų suvažiavime m. Briuselyje Belgija įvyko metinis Pasaulio lietuvių profesionalų klubų susitikimas. Jame dalyvavo daugiau nei 70 lietuvių diasporos profesionalų iš 14 valstybių.

Donatas Murauskas. Diskusijoje akademijos proveržio galimybės Lietuvos galimybės tapti dirbtinio intelekto lydere Europoje. Taip pat diskutuotas poreikis stiprinti dirbtinio intelekto ekspertų rengimą — šiuo klausimu kalbėjo verslo sektoriaus atstovas Vilius Žukauskas, pabrėžęs, kad rinkoje iš tiesų labai trūksta specialistų, galinčių dirbti dirbtinio intelekto metodais.

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į būtinybę Lietuvoje kurti šiuolaikiniais poreikiais pagrįstą švietimo sistemą. Buvo analizuoti su darbo užimtumu susiję iššūkiai, kuriuos gali nulemti sėkmingas įvairių procesų automatizavimas ir algoritmizavimas.

Profesionalų suvažiavime daug dėmesio skirta ir Pasaulio lietuvių diasporos iššūkiams — dvigubos pilietybės, ryšių su Lietuva ir kitiems klausimams. Aptartas šiais metais vykęs pilietybės išsaugojimo referendumas, pasaulio akademijos proveržio galimybės apygardos Seimo rinkimuose m. LMA Jaunoji akademija pirmą kartą dalyvavo tokiame lietuvių diasporos sutikime.

Atsižvelgiant į tai, kad daug akademijos proveržio galimybės Lietuvos mokslininkų atlieka tyrimus ne tik Lietuvoje, siektina, kad LMA Jaunoji akademija prisidėtų vienijant tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbančius Lietuvos jaunuosius mokslininkus.

Parengė dr.

Parodos tikslas – skatinti naujovių sklaidą regionuose

Donatas Murauskas Jaunoji lažybos dėl pasirinkimo galimybių siūlo diskutuoti dėl jaunųjų mokslų daktarų karjeros principų Diskusijos dėl Lietuvos mokslo situacijos atskleidžia daugybę iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos mokslininkai. Moksliniams tyrimams skiriant mažiau nei 1 proc.

BVP sunku tikėtis stebuklingų rezultatų. Ypač jautrus klausimas — jaunieji mokslininkai, kurie formuoja Lietuvos mokslo ateitį.

Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai

LMA Jaunoji akademija, atsižvelgdama į sudėtingą Lietuvos jaunųjų mokslininkų, turinčių mokslų daktaro laipsnį, situaciją, inicijuoja diskusiją su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis dėl jaunojo mokslų daktaro statuso. Akademinė karjera šiandien nėra viliojanti. To paties amžiaus mokslų daktaro, dirbančio dėstytoju, vidutinis atlyginimas yra eurai.

Tokie atlyginimo dydžiai ne tik neadekvatūs darbo rinkoje, bet ir labai kertasi su doktorantūros stipendijų dydžiu.

akademijos proveržio galimybės

Neretai taikoma praktika papildomai įdarbinant doktorantus. Nekvestionuojant neabejotino poreikio užtikrinti orias doktorantų pajamas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu jos gali dvigubai viršyti mokslų daktarų pajamas akademinės karjeros pradžioje. Profesinės mokslų daktaro karjeros iššūkiai pastebėti dar m. Stojantys į doktorantūrą pažymi, kad yra neaiškios akademinės karjeros perspektyvos, rinkoje nėra poreikio turėti daktaro laipsnį.

Šioje situacijoje būtina imtis veiksmų, skatinančių mokslų daktaro akademinės karjeros stiprinimą, prisidėti prie svaresnio jaunųjų mokslininkų statuso įtvirtinimo. Atsižvelgiant į daugybę darbuotojų pasitenkinimą analizuojančių tyrimų, be darbo užmokesčio yra daugybė galimybių darbdaviams kitomis priemonėmis motyvuoti jaunuosius mokslų daktarus. Jaunojo mokslų daktaro karjera nėra vien Lietuvoje opus klausimas. Neseniai didžiausių Jungtinės Karalystės mokslo centrus  pasiekė medicinos tyrimų finansuotojų laiškai dėl galimybės stabdyti tyrimų finansavimąkol tyrimų centrai neužtikrins daugiau pagalbos jaunesniųjų tyrėjų karjeroms.

Problemos esmė — tyrimų centrai pažada karjeros galimybes jaunesniems tyrėjams, siekdami gauti finansavimą, tačiau gavę finansavimą realiai šių pažadų nevykdo. Jeigu neturėsime stiprių jaunųjų tyrėjų, bus sunku užtikrinti esamą mokslo įdirbį. Jaunesni tyrėjai gali drąsiau žengti į sritis, kurios šiandien tik formuojasi. LMA Jaunoji akademija kviečia akademijos proveržio galimybės centrus prisidėti prie jaunųjų mokslininkų karjeros stiprinimo, diskutuojant dėl jaunojo mokslų daktaro ateities ir Jaunosios akademijos siūlomų jaunųjų mokslininkų karjeros principų.

Siekiama, kad šių principų paskelbimas nebūtų vienkartis įvykis. Principai būtų detalizuojami konkrečiais jų įgyvendinimo pavyzdžiais, kurie leistų sukurti jaunųjų mokslų daktarų karjeros gerosios praktikos rinkinį.

Jaunoji akademija nuolat bendradarbiaus su mokslo institucijomis, siekdama viešinti gerąsias praktikas, taip pat siūlydama atskiroms mokslo institucijoms prisidėti prie tam tikrų vidinių pokyčių. Šiame procese nebūtų paneigiamas valstybės valdymo institucijų vaidmuo priimant adekvačius norminius reikalavimus ar didinant biudžeto asignavimus, susijusius su jaunųjų mokslininkų karjera. Tačiau Jaunosios akademijos nuomone, mokslo institucijų vidinės iniciatyvos yra ne mažiau svarbios nei viešojo valdymo subjektų veiksmai.

Šių metų spalio 24 d. Jurgos Miliauskienės iniciatyva siekiant pradėti akademijos proveržio galimybės giliau pažinti skirtingų mokslinių tyrimų centrų veiklą. LMAJA nariai  supažindino su Augalų fiziologijos, Biochemijos ir technologijos laboratorijų, Sodų augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus technine įranga bei vykdomais naujais moksliniais projektais. Išsamių ekskursijų po šiuos Sodininkystės ir akademijos proveržio galimybės instituto padalinius metu LMAJA nariai gavo naujų žinių apie augalų fotofiziologiją: fotosintezės, fotomorfogenezės ir medžiagų metabolizmo valdymą, augalų švitinimo principų bei technologijų kūrimą, sužinojo, kaip tiriami, modeliuojami ir akademijos proveržio galimybės vaisių, uogų, daržovių bei prieskoninių augalų laikymo ir perdirbimo procesai, leidžiantys maksimaliai išsaugoti žaliavos natūralią biocheminę sudėtį, kaip vykdoma sodo augalų požymių ir savybių genetinė kontrolė ir naujų selekcijos metodų kūrimas.

LMAJA kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru inicijuoja diskusiją dėl jaunųjų mokslininkų karjeros stiprinimo, jų akademinio statuso ir mobilumo gerinimo. Lietuvos jaunosios akademijos nariai pasirašė bendrą Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos jaunųjų akademijų ir Latvijos jaunųjų mokslininkų asociacijos pareiškimą dėl lyčių lygybės užtikrinimo akademinėje bendruomenėje. Nors Šiaurės šalys dažnai laikomos pažangiausiosiomis sprendžiant lyčių lygybės klausimą, bet vis dar yra svarbių su lytimi susijusių iššūkių, taip pat ir akademinėje bendruomenėje.

Mes manome, kad reikia specialios politikos, kuri ištaisytų iškreiptą lyčių pasiskirstymą užimant akademines aukštesnio lygio ar vadovų pareigas ir konkrečiose akademinėse srityse. Pareiškimo dėl lyčių lygybės užtikrinimo sumanymas kilo per pirmąjį jungtinį Šiaurės ir Baltijos šalių akademijų susitikimą m.

Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica-Stankevič, dr.

akademijos proveržio galimybės

Diana Marčiulynienė. Pasirašyto pareiškimo tikslas — nustatyti iniciatyvas ir strategijas, kurios gali būti įgyvendintos gerinant lyčių lygybę akademinėje bendruomenėje. Pareiškime pateikiami prioritetiniai siūlymai visoms akademinės veiklos sritims: įsidarbinimo, mokslinių tyrimų finansavimo, tarptautinio mobilumo, mokslinės konkurencijos ir karjeros klausimais. Pareiškimas skirtas Šiaurės ir Baltijos šalių universitetams, mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų finansavimo institucijoms.

Parodos naujovė – „Agroinovacijų alėja“

Lietuvos jaunosios akademijos bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalių jaunosiomis akademijomis bei jaunųjų mokslininkų organizacijomis yra unikali platforma, atverianti jaunųjų tyrėjų sąveiką be sienų nustatant bendrus interesus ir problemas bei stiprinant jaunųjų tyrėjų vaidmenį platesniame Europos akademinių bendruomenių kontekste.

Olga Mastianica-Stankevič Klausimas akademijos proveržio galimybės — kada galime pasitikėti informacija? Renginyje LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Paskaitoje siekta aptarti su moksleiviais tokius šiandien aktualius klausimus kaip skaitmeninių technologijų naudojimas asmenų manipuliacijoms, informacijos pažinimo ribos, mokslu pagrįstų žinių atribojimas nuo subjektyvios nuomonės.

Pagrindinis paskaitos tikslas buvo sukelti moksleiviams abejonę dėl savo nuomonės pagrįstumo ir pateikti minčių, kaip galima stiprinti gebėjimus, susijusius su informacijos vertinimu. Prieš susitikimą buvo atlikta apklausa, kurioje moksleivių prašyta atsakyti į su jų racionalumu susijusius klausimus. Apklausa leido pažvelgti į moksleivių gebėjimą objektyviai vertinti informaciją, kritiškai žiūrėti į neargumentuotai ar emocionaliai pateikiamą informaciją.

Pateiktose hipotetinėse situacijose respondentai pateikė gana racionalius atsakymus, tačiau dalis vertinimų buvo pagrįsti emocijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje – inovacijų paroda regionų plėtrai - Verslo žinios

Juos galima būtų paaiškinti tokiais psichologiniais polinkiais kaip akademijos proveržio galimybės šališkumas, t. Todėl švietimo procese reikia ugdyti moksleivių gebėjimą racionaliai mąstyti, žinoti informacijos patikimumo kriterijus ir juos taikyti, kritiškai vertinti savo nuomonę. Viena kertinių LMA Jaunosios akademijos veiklų — mokslu pagrįstu žinių skleidimas visuomenėje, ypač didelį dėmesį skiriant moksleiviams. Todėl Jaunoji akademija laiko strateginiu tikslu užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą su Lietuvos moksleivių sąjunga.

Donatas Murauskas Mokslo ir politikos sąveika — pagrindinė Europos jaunųjų akademijų suvažiavimo tema m. Helsinkyje Suomija Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija dalyvavo Europos jaunųjų akademijų suvažiavime.

Parodą sudarys trys segmentai — agroinovacijos, bioekonomika ir rekreacija. Renginio pagrindinė ašis — inovacijų sklaida. Parodos tikslas — skatinti naujovių sklaidą regionuose Parodos organizatoriaus VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus Virginijaus Venskutonio teigimu, ambicingą tikslą — surengti inovacijų sklaidos parodą lėmė noras Lietuvos regionų verslininkams ir vietos bendruomenių lyderiams pademonstruoti agroinovacijas, bioekonomikos ir rekreacijos naujoves. Mokslo laimėjimai, naujų technologijų proveržis ir radikalūs rinkos pokyčiai skatina didesnį dėmesį skirti naujoms vystymosi galimybėms.

Į šį jauniesiems mokslininkams reikšmingą renginį atvyko nemažai Europos jaunųjų akademijų atstovų, taip pat Globalios jaunosios akademijos Global Young AcademyEuropos jaunosios akademijos Young Academy of Europe , Eurodoc organizacijos atstovai.

Suvažiavime ypatingas dėmesys buvo skirtas mokslininkų ir politinių sprendimų priėmėjų bendradarbiavimui, mokslo svarbai politikoje.

akademijos proveržio galimybės

Vienoje susitikimo diskusijų buvo keliamas mokslininko, kaip pagalbininko priimant politinius sprendimus, vaidmuo. Diskusijoje dalyvavo Suomijos mokslų akademijų tarybos generalinė sekretorė Päivi Tikka, Europos parlamento narė Sirpa Pietikäinen.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete – konferencija tvarios Lietuvos ateičiai

Diskusijos dalyviai sutarė, kad nors mokslininkų vykdoma misija nebūtinai sutampa su politikų veiklomis, tačiau politiniai sprendimai turėtų akademijos proveržio galimybės papildyti kokybišku moksliniu pagrindimu.

Susitikime taip pat buvo skirta dėmesio šiuo metu plėtojamai atvirojo mokslo angl. Kopenhagos Aalborg universiteto prof. David Budtz Pedersen pristatė atvirojo mokslo koncepcijos įtaką šiuolaikiams, individualizuotiems mokslo vertinimo kriterijams.

Diskusijoje nemažai kritikos pateikta dėl akademijos proveržio galimybės, bet iki šiol didelę įtaką turinčių mokslininkų veiklos vertinimo metodų, pagrįstų mokslinę publikaciją išleidusios leidyklos ar konkretaus žurnalo statusu, bet neįvertinant konkrečios publikacijos kokybės.

Susitikime jaunosios akademijos taip pat kalbėjo apie gerąsias praktikas vykdant įvairias mokslo politikos, mokslo populiarinimo ir kitas veiklas.

Jaunoji akademija

Vienoje sesijų, skirtų mokslo tarpdalykiškumui skatinti, Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkas Donatas Murauskas pristatė m. Lietuvos mokslų akademijoje įvykusią tarptautinę tarpdalykinę  diskusijąskirtą technologijų etikos klausimams, kaip sėkmingą Jaunosios akademijos veiklos pavyzdį šioje srityje.

Susitikimas Helsinkyje baigtas diskusijomis apie galimą glaudesnį nacionalinių Europos jaunųjų akademijų bendradarbiavimą ateityje.

Šis renginys — tai vienas pirmųjų bandymų kurti nuolatinius Europos jaunųjų akademijų susitikimus. Todėl labai svarbu, kad į tarptautinio bendradarbiavimo veiklą aktyviai įsitraukia bei atitinkamas iniciatyvas siūlo ir Lietuvos Jaunoji akademija.

VDU Žemės ūkio akademijoje – inovacijų paroda regionų plėtrai

Šioje paskaitoje dr. Olga Mastianica—Stankevič pristatė genealoginių ir istorinių tyrimų rezultatus apie pagrindinius — m. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventai buvo plačiai supažindinti su — m.

Istorinis pasakojimas apie sukilimo karinio vado Sierakausko pildytas ištraukomis iš — m. Pirmasis Baltijos jaunųjų akademijų forumas m. Lietuvos mokslų akademijoje pirmą kartą įvyko Baltijos valstybių jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų susitikimas. Susitikime dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai, Estijos Jaunosios akademijos ir Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai.

Forume trijų jaunųjų mokslininkų organizacijų atstovai aptarė vykdomas mokslo politikos, jaunųjų mokslininkų atstovavimo ir mokslo populiarinimo veiklas, planus bei patirtis. Latvijos akademijos proveržio galimybės mokslininkų sąjungos atstovė Inese Čakstiņa ne tik pristatė Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklą, bet ir aptarė Latvijoje vykdomą kompleksinį projektą, kuriuo siekiama didinti mokslinių tyrimų finansavimą. Estijos Jaunosios akademijos narė Tuul Sepp pristatė mokslo svarbą pabrėžiančių straipsnių seriją Estijos spaudoje kaip sėkmingą Jaunosios akademijos vykdomų veiklų pavyzdį.

Tiek Latvijos, tiek Estijos atstovės daug dėmesio skyrė bendradarbiavimo su mokslo politikos sprendimų priėmėjais patirčiai, įskaitant valstybės institucijų atstovus ir politikus. Baltijos jaunuosius mokslininkus vienijančių organizacijų atstovai pabrėžė būtinybę siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir keičiantis gerosiomis praktikomis, ir siekiant stiprinti jaunųjų mokslininkų pozicijas visose Baltijos šalyse. Donatas Murauskas Žr. Lietuvos mokslų akademijos proveržio galimybės pirmą kartą vyks Baltijos valstybių jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų susitikimas.

Dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai, Estijos mokslų akademijos Jaunosios akademijos bei Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai.

Susitikime bus aptartos mokslo politikos, mokslo populiarinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos ir galimybės. Tikimasi, kad toks susitikimas ne tik leis Baltijos valstybių jaunųjų mokslininkų organizacijoms pasidalyti vertingomis įžvalgomis, bet ir sustiprins jų tarpusavio ryšius, leisiančius koordinuoti bendrą jaunųjų mokslininkų veiklą Baltijos valstybėse.

Technologijų proveržis: teisinė aplinka ir etikos klausimai Ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtas technologinis proveržis atskleidžia poreikį kurti subalansuotą teisinę aplinką, ieškoti visuomenėje atramą turinčių etinių standartų, leisiančių apsaugoti galutinius vartotojus ir visuomenę nuo per daug rizikingų sprendimų plėtojant technologijas.

Etikos klausimai yra vis svarbesni šiandien, kai socialinė tvarka nespėja paskui technologinę pažangą. Šiuo metu aiškiai apibrėžiamos nanotechnologijų, biologijos, informacinių technologijų ir kognityvinių mokslų sąveikos lemiamos rizikos, susijusios su galimybe pakeisti žmogaus sandarą ar asmenybę.

Akademijos proveržio galimybės etikos svarba technologijų vystymosi kontekste paskatino m. Kaip nustatyti tinkamą metodologinę prieigą prie etinių problemų sprendimo technologijų vystymo metu? Ar galima identifikuoti universalias vertybes, padėsiančias išspręsti mokslo ir technologijų etikos klausimus?

Koks teisės ir valstybės institucijų vaidmuo akademijos proveržio galimybės praktinės galimybės sprendžiant etines dilemas šiuo mokslo pažangos intensyviuoju laikotarpiu?

Kaip stiprinti akademinę jaunųjų mokslų daktarų karjerą?

Diskusijai vadovavęs LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Diskusija buvo organizuota siekiant inicijuoti platesnį įvairių sričių ir krypčių mokslo atstovų, tarp jų ir filosofų, bioetikos ekspertų įsitraukimą sprendžiant technologijų etikos klausimus. Diskusijoje dalyvavusi Gento universiteto Teisės fakulteto profesorė Eva Lievens pažymėjo, kad besivystančių technologijų nespėjama teisiškai sureguliuoti. Tarptautinės teisės ekspertas Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pasisakė už minimalių tarptautinių etinių standartų, kuriais reguliuojamas technologijų taikymas, priėmimą.

akademijos proveržio galimybės

Vertinant valstybės institucijų pajėgumus užtikrinti etinių standartų laikymąsi aptartas bioetinę priežiūrą vykdančių subjektų vaidmuo ir galimybės. Čia aktualiomis akademijos proveržio galimybės pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentai Gvidas Urbonas ir Eimantas Peičius, atkreipę dėmesį į vystytiną biomedicininių tyrimų etikos kontrolės efektyvumą.

Kartu bioetikos ekspertai akcentavo skirtingų mokslo sričių specialistų kalbėjimo ir susikalbėjimo bioetikos klausimais svarbą.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai atstovavęs vyriausias specialistas Regimantas Juras pabrėžė, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba daugiau koncentruojasi į profesinės etikos standartus, o mokslo etikos klausimams spręsti būtina mokslininkų ir visuomenės komunikacija. Diskusijos metu taip pat nagrinėta, kaip filosofijos mokslas gali padėti užtikrinti teisinę akademijos proveržio galimybės, pavyzdžiui, pateikiant universaliuosius vertybinius standartus.

Šiais klausimais itin aktyviai diskutavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto atstovai — filosofai Jonas Čiurlionis ir Vilius Dranseika. Buvo atkreiptas dėmesys į žmonių etinio ugdymo svarbą. Kalbėdami apie filosofų pagalbą teisininkams, abu pripažino, kad filosofija teisininkams gali būti naudinga, nes gali padėti geriau suvokti dalykų esmę, be to, nemažai filosofinių nuostatų tiesiogiai susijusios su teisine praktika.

Diskusijoje taip pat aktyviai dalyvavo ir kiti svečiai, tarp jų Briuselio laisvojo universiteto profesorius Joseph Tanega ir Lodzės universiteto docentė Joanna Kulesza.

Tikimasi, kad šioje diskusijoje išsakytos mintys bus geras pagrindas tolesniems aktualiems pokalbiams technologijų etikos klausimais.